Nors dar prieš metus Vyriausybė užsimojo gerokai praretinti verslo kontroliuotojų gretas, panašu, kad jų sumažėjo tik popieriuje. Tiesa, nepavykęs bandymas mažinti verslo priežiūros institucijų skaičių atskleidė gilesnę problemą – nemažėjantį valdžios norą stovėti verslui už nugaros.
Praėjusių metų pradžioje suskaičiavusi apie 150 verslą kontroliuojančių institucijų, Vyriausybė pažadėjo iki 2011 metų šį skaičių sumažinti. Šįmet teigta, kad verslo prievaizdų būrys sumažintas kone per pusę – liko 79 verslą kontroliuojančios institucijos.
Iš tiesų verslą kontroliuojančių institucijų sumažėjo ne dėl to, kad didžioji jų dalis buvo panaikinta ar sujungta, o paprasčiausiai jas pergrupavus arba pašalinus iš sąrašo kai kurias valstybės institucijas, kurios iš tiesų tik leidžia teisės aktus, tačiau tikrąja verslo kontrole neužsiima.
Kalbant apie realius institucijų jungimus, tai jų buvo du. Po karštų diskusijų praėjusių metų gale pavyko dėl Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybą ir Narkotikų kontrolės departamento sujungimo, taip pat nuspręsta sujungti Metrologijos inspekciją su Ne maisto produktų inspekcija.
Kai Ūkio ministerija šių metų pradžioje atliko verslininkų apklausą dėl pokyčių per 2010 metus priežiūros institucijų veikloje, tai daugiau kaip 50 proc. apklaustųjų nurodė, kad pokyčiai buvo tokie maži, jog jie jų negalėtų įvardinti arba kad jokių pokyčių jie apskritai nepastebėjo.
Teigiamu rezultatu galima laikyti tai, kad Vyriausybė pagaliau tiksliai žino, kiek ir kokių institucijų kontroliuoja verslą, tačiau tai toli gražu ne tokie rezultatai, kurių buvo galima tikėtis praėjusiais metais klausantis ūkio ministro Dainiaus Kreivio ir teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus pažadų.
Administracinės naštos nesumažėjo
Apie tai, kad didelių pokyčių verslo administravimo srityje neįvyko, kalba ir Lietuvos ekonomikos tyrimo, kurį atliko Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI), respondentai. Tyrimo dalyviai atsakė, kad per 2009-2010 metus administracinė našta verslui išaugo 4 proc. LLRI viceprezidentas Giedrius Kadziauskas pastebėjo, kad, viena vertus, verslą kontroliuojančių institucijų jungimo ir naikinimo procesas susidūrė su labai dideliu pasipriešinimu, kita vertus, nors kai kurios institucijos ir buvo sujungtos, jų atliekamos funkcijos praktiškai nepasikeitė – funkcijos perskirstytos, tačiau jos nepanaikintos.
„Čia yra esminis klausimas, kokia našta užgula verslą. Tačiau šiuo atveju grįžtame prie reguliavimo problemos, kiek pati valstybė reguliuoja verslą. Jeigu Seimas priima įstatymas, kuriame yra mažytė nuostata, kaip turi būti pateikiami maisto produktai ar kaip turi būti teikiamos finansų paslaugos, tai faktiškai reiškia, kad kažkokiai institucija ši pareiga prižiūrėti įstatymo vykdymą bus užkrauta“, – aiškino G. Kadziauskas.2 psl. >>
Spausdinti
KOMENTARAI (0)