Europa į orbitą paleido pirmuosius du nuosavos navigacinės sistemos palydovus. Rusiška „Sojuz“ raketa paleista spalio 21 d. iš aikštelės Prancūzijos Gvianoje Pietų Amerikoje.
Europos Komisija į „Galileo“ projektą, kuris yra analogiškas amerikiečių GPS sistemai, investuoja milijardus eurų ir tikisi, kad jis atvers didžiules galimybes verslui ir duos didžiulę grąžą, rašo BBC.
Tačiau „Galileo“ pradės veikti dar negreitai. Į 23 tūkst. kilometrų aukštį iškelti palydovai turės sulaukti dar dviejų, kurie bus paleisti kitąmet. Tik tuomet bus galima patikrinti sistemos funkcionalumą.
„Galileo“ bus diegiama visą dešimtmetį, o pirmasis navigacijos signalas vartotojams bus įjungtas 2015 metais, kai orbitoje bus pakankamai palydovų. Iš viso orbitoje iki 2020 metų turėtų skrieti 27 pagrindiniai ir 3 atsarginiai aparatai.
Palyginti su JAV naudojamos GPS sistemos palydovais, „Galileo“ įrenginiai yra aprūpinti tikslesniais atominiais laikrodžiais, kurie yra svarbiausia sistemos dalis. Dėl to europietiška sistema teoriškai turėtų veikti žymiai geriau nei GPS. Pastarosios paklaida viešam vartojimui siekia 10 metrų, o „Galileo“ žada 1 metro paklaidą. Tačiau galiausiai ir senesnės, ir naujesnės sistemos palydovai pradės veikti kartu, nors sistemos išliks atskiros.
„Galileo“ projekto įgyvendinimas nuo plano dabar atsilieka beveik dešimtmečiu. Numatoma sistemos išlaikymo kaina per metus sieks 800 mln. eurų.
Vis dėlto didžiulės investicijos, dėl kurių „Galileo“ buvo pramintas „bendrąja žemės ūkio politika danguje“, skirtos ne tik keliuose pasiklydusiems vairuotojams. GPS sistemą naudoja bankai, žymėdami pasaulines finansines perlaidas, telekomunikacijų ir kompiuterių tinklai sinchronizuojami pagal GPS palydovų atominius laikrodžius.
Pernai britų Karališkoji inžinerijos akademija paskelbė, kad Jungtinės Karalystės ekonomika tapo pernelyg priklausoma nuo GPS ir daugelis sistemų neturi atsarginio varianto, jei palydovų signalas nutrūktų.
Spausdinti
KOMENTARAI (0)