, 'opacity': false, 'speedIn': , 'speedOut': , 'changeSpeed': , 'overlayShow': false, 'overlayOpacity': "", 'overlayColor': "", 'titleShow': false, 'titlePosition': '', 'enableEscapeButton': false, 'showCloseButton': false, 'showNavArrows': false, 'hideOnOverlayClick': false, 'hideOnContentClick': false, 'width': , 'height': , 'transitionIn': "", 'transitionOut': "", 'centerOnScroll': false }); })
Fiasko – taip dažniausiai vadinamos valdžios pastangos paskatinti sovietmečiu statytų daugiabučių atnaujinimą. Vyriausybė kol kas bergždžiai įrodinėja, kad daugiabučių renovacijos programa JESSICA „sudaro itin geras sąlygas atnaujinti būstą“. Jeigu toks modelis pasiteisintų, Lietuva taptų pavyzdžiu kitoms ES naujokėms, kurių daugiabučius taip pat būtina renovuoti.
Tačiau gyventojai neplūsta naudotis dabartiniu paramos modeliu – 15 proc. išlaidų kompensavimu ir „itin geromis“ 3 proc. metinėmis paskolos palūkanomis.
Kol laukiama sėkmės Marijos žemėje, kitose šalyse taip pat mėginama judinti įstrigusį renovacijos vežimą. Pavyzdžiui, Latvijoje nuo 2009 m. panaudojant ES lėšas įgyvendinama programa „Infrastruktūra ir paslaugos“. Pagal ją Europos regioninės plėtros fonde (ERPF) numatyta 44,3 mln. latų (217 mln. litų) šilumos izoliacijai daugiabučiuose gyvenamuosiuose pastatuose pagerinti.
Fondo lėšos gali sudaryti iki 50 proc. renovacijos projekto išlaidų, arba 60 proc., jei bent dešimtadalis butų savininkų gauna mažas pajamas. Nuo 2009 m. balandžio 14 d., kai pradėta įgyvendinti programa, pateiktos 298 paraiškos.
Iki 2011 m. baigtas renovuoti 51 daugiabutis, o bendra išlaidų vertė siekė 4,3 mln. latų (21 mln. litų. Pusė sumos gauta iš ERPF. Šiuo metu jau pasirašyta 115 sutarčių dėl renovacijos.
Latviai ėmėsi agitacijos
Latvijos ekonomikos ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vadovė Evita Urpena pasakojo, kad iš pradžių programos įgyvendinimą stabdė gyventojų nepasitikėjimas. Be to, buvo sunku gauti 75 proc. butų savininkų sutikimą. Net kai ši nuostata buvo pakeista (šiuo metu reikia, kad renovacijai pritartų 51 proc. gyventojų), vis tiek kai kurių daugiabučių bendruomenėms nepavyksta priimti sprendimo.
„Gyventojai nepasitiki vieni kitais. Tai pagrindinė priežastis, kodėl tiek nedaug daugiabučių iki šiol yra renovuota Rygoje“, – teigė E. Urpena.
Siekdama paskatinti procesą ministerija pradėjo informavimo kampaniją „Dzīvo siltāk!” (Gyvenk šilčiau). Įvairiuose šalies miestuose rengiami seminarai, kuriuose gyventojai supažindinami su renovacijos sąlygomis ir atsakoma į klausimus. Jau įpusėjus 2010-iesiems vis daugiau gyventojų įvertindavo renovacijos naudą ir ėmė teikti paraiškas. Kas mėnesį patvirtinama apie 20 paraiškų. Tikimasi, kad jau šių metų pavasarį ir vasarą jų padaugės dukart.
Pamąstyti apie renovaciją latvius verčia ir didelės šilumos sąskaitos. Rygos daugiabučiuose, atsižvelgiant į sunaudotą energijos kiekį, 2010-ųjų gruodį šildymas kainavo apie 1,5-1,9 lato (7,3-9,3 lito) už 1 kv. m. Taigi kai kurie rygiečiai už senos statybos 60 kv. m ploto buto šildymą turėjo sumokėti panašiai kaip Lietuvos didmiesčių gyventojai – per 500 litų.2 psl. >>
KOMENTARAI (0)