, 'opacity': false, 'speedIn': , 'speedOut': , 'changeSpeed': , 'overlayShow': false, 'overlayOpacity': "", 'overlayColor': "", 'titleShow': false, 'titlePosition': '', 'enableEscapeButton': false, 'showCloseButton': false, 'showNavArrows': false, 'hideOnOverlayClick': false, 'hideOnContentClick': false, 'width': , 'height': , 'transitionIn': "", 'transitionOut': "", 'centerOnScroll': false }); })
Dienos skaičius
148
Tiek tūkstančių kompiuterių kasdien paveikia kompiuteriniai virusai.
Visi tekstai

Ekonomika

Operatoriai nepasidalina titulo

IQ | 2011-04-01

Ryšiu reguliavimo tarnybai (RRT) atlikus mobiliojo interneto spartos tyrimą, sparčiausią ryšį siūlančio operatoriaus titulą suskubo prisiskirti du operatoriai. „Bitė“ paskelbė, kad jos mobiliojo interneto tinkle galima greičiausiai parsisiųsti failą, o „Omnitel“ tikina, kad, naudojantis jo internetu, galima per trumpiausią laiką į kompiuterį įkelti svetainę.

Jeigu būti visiškai objektyviais, tai šiuo tuo pasigirti galėtų ir „Tele2“ – naudojantis jos tinklu galima sparčiausiai duomenis perduoti Alytuje, Jonavoje ir Kretingoje. Tad kuris operatorius iš tiesų turi sparčiausią mobiliojo interneto tinklą?

Apskritai RRT mobiliojo interneto spartos tyrimas atskleidė kitą dalyką – kad reali mobiliojo interneto sparta gerokai skiriasi nuo tos, kurią mobiliojo ryšio bendrovės žada savo reklamose. Nors mobiliojo ryšio operatoriai jau giriasi dešimtis megabitų per sekundę siekiančia interneto sparta,  jų reklamose didelę reikšmę turi žodelis „iki“.

Kaip parodė RRT tyrimas, vidutinė duomenų perdavimo sparta mobiliojo ryšio tinklais Lietuvoje šiuo metu viršija 1 Mb/s, bet yra kelis kartus mažesnė, nei operatorių žadama teorinė sparta. „Bitės“ mobiliojo interneto vidutinis greitis siekia 1592,98 kb/s. „Bitė“ pagal šį parametrą lenkia „Omnitel“ ir „Tele2“, kurių tinkluose vidutinis mobiliojo interneto greitis siekia atitinkamai 1221,18 kb/s ir 1156,85 kb/s.

Fakto, kad mobiliojo interneto sparta realybėje gali skirtis, neslepia ir patys operatoriai. Maksimalų mobiliojo interneto technologijos leidžiamą greitį galima pasiekti tik idealiomis sąlygomis – esant stipriam ryšio signalui ir mažam prie ryšio bokšto prisijungusių vartotojų skaičiui.

Be to, kokybiškesnį ryšį operatoriai suinteresuoti užtikrinti didesniuose miestuose, kur gyvena ir dirba didesnis potencialių vartotojų skaičius. Todėl jei mobiliuoju internetu naudositės Vilniuje, ryšio sparta iš tiesų bus gerokai didesnė už 1 Mb/s, tačiau jei nuvyksite į už 60 km esančius Molėtus, juose gali tekti tenkintis vos kelis šimtus kilobitų per sekundę siekiančia sparta.

Nemažiau svarbi, o gal ir svarbesnė mobiliojo interneto spartos charakteristika įprastam vartotojui yra duomenų paketo siuntimo laikas (angl. ping). RRT ataskaitoje šis parametras tiesiogiai tirtas nebuvo, tačiau apie jį galima spręsti pagal kitą rodiklį – interneto svetainių įkėlimo spartą. Pagal šį rodiklį tyrime geriausiai pasirodė „Omnitel“, kurios tinkle svetainių įkėlimo sparta siekė 103 kb/s, kai „Bitės“ tinkle ši sparta siekė 85 kb/s, „Tele2“ tinkle – 59,4 kb/s. Tai rodo, kad naršyti sparčiausiai, t.y. laukti trumpiausiai, kol į kompiuterį bus įkelta viena ar kita svetainė, galima „Omnitel“ tinkle.

Kai inicijuojamas failo siuntimas, užklausomis keičiamasi tik pačioje pradžioje, todėl failo siuntimo  metu vadinamasis ping parametras neturi įtakos, failo siuntimo spartą lemia ryšio kanalo pralaidumas. Kai vartotojas bando prisijungi prie atitinkamos svetainės internete, jo kompiuteris ir serveris, kuriame talpinama svetainė, kelis ar keliolika kartų apsikeičia užklausomis. Todėl nepaisant palyginti nemažos interneto spartos, svetainės įkėlimas gali būti lėtas dėl ilgesnio laiko tarpo, per kurį kompiuteris ir serveris pasikeičia užklausomis.2 psl. >>

Puslapis 1

KOMENTARAI (3)

technikas    2011-04-01 17:57

Autoriau, gal nebeskiesk apie ką nelabai žinai:
Visų pirma VĖLINIMAS (šiuo atveju RTT – Round Trip Time), o ne “paketo siuntimo laikas” ir matuojama ne pralaidumu (kbps, kb/s ar pan), o laiku – milisekundėmis.
Antra, puslapių įkėlimo greičiui, tinklo lygiu, praktiškai svarbiausias TCP handshake sekos vėlinimas (kai programiniai duomenys (užklausa) dar nėra net siunčiami, o tik “deramasi” dėl susijungimo parametrų). Kadangi šie paketai vieni pirmųjų po ilgesnio eterio/laiko/kanalo nenaudojimo intervalo (dėl ko pastarieji atlaisvinami kitiems vartotojams) – dažniausiai tenka laukti kol laiko kvantas/duomenų kanalas/eteris bus išskirtas (atlaisvintas kitų vartotojų)

Kuomet jau siunčiami PROGRAMINIAI (OSI 7 lygis) duomenys, vėlinimas netenka prasmės – tam skirti kliento ir/arba serverio pusės “kamščio” (congestion) vengimo algoritmai. Tik šių algoritmų parinkimas lemia nenutrūkstamo srauto faktinį pralaidumą lyginant su fizinio informacijos nešėjo pralaidumu.

R.    2011-04-01 20:27

Bandymų metu RRT padaryta klaida neleidžia tikėti rezultatų teisingumu.
Spartos matavimas buvo atliktas nelygiomis sąlygomis: vieniems operatoriams buvo matuojama sparta lietuviškame tinkle, kitiems tarptautinio interneto sparta.

Jonas    2011-04-02 20:10

LABIAUSIAI MEGSTU OMNITELIO CONNECTA:)

Dienos grafikas

Komentarai

Pirmiausia, gerai pagalvokite: kodėl iš tiesų norite būti ne kuo kitu, o rašytoju? Kas per keistas kam ...
Rinkimuose nugalėjusios partijos, atrodo, turi svarbesnių rūpesčių nei kompetentingos Vyriausybės kad ...
Pastaraisiais metais aukštasis mokslas tapo vienu svarbiausių diskusijų objektų. Reikėtų džiaugtis, ...

Skaitytojų komentarai

  • 2013-02-07
    Atleiskit, bet ką autorius norėjo psaakyti šia karikatūra? Asmeniškai manau, jog tokios ir panašios karikatūros bei visas (ne)lygių teisių diskursas tik paaštrina visuomenės nusistatymą kad taip ir yra, vargšės tos moterys . O neturėtų būti IR tikrai ne visada yra. Neužskaitau.
    Sulanny
    Komentuojamas straipsnis
    Viešųjų įstaigų tikslas – tas pats, atlyginimai – visiškai skirtingi
  • 2013-02-06
    Įdomi nuomonė. Visad gaoljvau pamėginti dirbti mokykloje vien dėl to, jog pažiūrėčiau, ar tikrai ten taip daug blogiau nei bet kur kitur. O gi bet kur dirbant ir norint daug uždirbti, reikia dirbti. Ir migrena būna, ir stresas, ir akis skauda nuo darbo savaitgaliais, ir pan. Man keisčiausias argumentas ir yra tas, kad, suprask, kaip blogai, kad nugara ir pečiai pavargsta nuo darbo savaitgaliais. Tokie pasakymai įžeidžia mane asmeniškai, kaip dirbančią ne mokykloje, uždirbančią panašiai kaip vidutinis mokytojo atlyginimas, ir turinčią tokių pačių neva problemų ir darbo laiką. Dar priedo, dirbu kasdien nuo ryto visą darbo dieną ir iki vakaro, jei yra darbo, ir savaitgaliais, jeigu jo yra. Bet jeigu nemyli savo darbo (kad ir kaip naiviai tai skamba), jauti nuoskaudų dėl darbo savaitgaliais, migrenos ir t.t., tikrai nepadės 100 ar 300 lt padidėjęs atlyginimas. Po pusmečio reikės dar. Vadovaujantis mokytojų logika, turėčiau eiti streikuoti, kad darbdavys man padidintų atlyginimą, bet puikiai suprantu, kad realybė yra tokia, kokia yra. Eini derėtis, o jei jis negali daugiau pasiūlyti, o manai, kad esi vertas daugiau, susirandi vietą, kur ne vien pats save įvertinsi kaip aukso puodą, bet daugiau įvertins tas, kuris ir mokės. Ir tai bus ta kaina, kuri yra rinkos vertė, ar panašiai vadinama.O jeigu nesugebu susirasti, kas mokės daugiau, turbūt reikia susitaikyti su tuo, kad daugiau nesu vertas, ieškot papildomų būdų užsidirbti ir pan. Apie mokytojų užimtumą. Esu bendravus su kai kuriais mokytojais. Mane labiausiai šokiravo, kad jie visąlaik be galo užsiėmę, nori pinigų už darbą, bet jo padaryt nelabai turi kada, nes nesvietiškas užimtumas, nesiliaujančios problemos etc. Tačiau kai paklausi, kodėl negali susitikti darbiniu reikalu, už kurį gauna neblogą papildomą užmokestį, sako: šiandien negaliu, nes 4 valandą priėmimas pas Prezidentę (sakau, tai po jo ne, tada būsiu pavargus), šiandien negaliu, nes einu į spektaklį (labai pagirtina, bet kai man reikia padaryti darbą, viršininkui tikrai negaliu pasiteisinti, jog padarysiu rytoj, nes šiandien einu į spektaklį), padarysiu ne šiandien, nes dabar pas mane yra svečių ir mes geriam alų (o mirtinai darbą atlikti reikia iš vakaro, pats sėdi iki vidurnakčio ir darai dalykus už juos) ir t.t.Iš savo mokyklos atsimenu ir labai gerai atrodančių ir besijaučiančių mokytojų, iš kurių ir mokėmės svarbiausio džiaugtis savo gyvenimu, savo darbu, savimi pačiu. Lygiai taip pat ir ne mokykloje dirbant matau žmonių, kurie nelaimingi, visada surūgę, steigia profsąjungas ir piktinasi per mažu atlyginimu, per dideliu darbo krūviu, bet darbovietėj yra išdirbę beveik ilgiausiai iš visų. Tuomet kyla pamąstymas, kad nepasitenkinimas darbu, atlyginimu ir krūviu priklauso ne nuo darbovietės, o nuo pačio žmogaus. O Jūratę, kuri sako, kad išėjus iš mokyklos baigėsi migrena, suprantu. Tačiau ir man pakeitus darbą baigėsi stresas, bet iš to reiktų pasidaryti išvadas, jog tas darbas tiesiog ne tau.2000 Lt nėra daug. Bet tai yra realu. Tai vidutinis atlyginimas, vadinasi, taip gyvena dauguma piliečių. Iš mokytojų keliamo triukšmo atrodo, kad jie labiausiai nuskriausti ir gauna minimumą. Kalbėkim apie tai, kad vidutinis atlyginimas nėra orus. Bet jį dirbtinai pakėlus irgi niekas nepasikeis. Eikit pastudijuot ekonomikos pagrindų.
    Dhan
    Komentuojamas straipsnis
    Nestabilūs atlyginimai
  • 2013-02-06
    Kodėl prie kubiliaus per 2 metus iš darbo rikons dingo 250 tūkst. dirBančiųjų, o dabar atsistatė apie 40 tūkst (darbo ir soc. tyrimų institutas) Kodėl 2010 per krizę atsirado 273 nauji milijonieriai? Kodėl skirtumas tarp turtuolių ir vargšų didžiausias Europoje? Kodėl prie Kubiliaus per 3 metus valstybės skola išaugo nuo 17 milijardų iki 40 milijardų? Kodėl prie kubiliaus Rytų Lietuvoje nesilaikoma LietuvIŲ Kalbos, Švietimo, Darbo kodekso, kitų įstatymų? Kodėl nevykdomi teismų sprendimai? kodėl prie Kubiliaus MMA 800 litų, o įmonių pelnas 2010 m. 5, 3 milijardo (statistikos departamentas)? Jei MMAA būtų 1000, įmonių pelnas būtų 4.8 milijardo. kodėl prie Kubiliaus jau įsidarbinant reikia mokėti rusų kalbą (daugumoje darboviečių)? kodėl statybose pusvelčiui daugiausiai dirba atvežti baltarusiai, pakistaniečiai, siuvėjos iš Šri lankos ir kt. (Klaipėda, Vilnius, Mažeikiai ir kt.)? kodėl prie kubiliaus žalioji energetika apmokestinta kad neapsimokėtų ir tie pinigai (VIAPas)pervedami Gazpromo valdomai elektrinei Kaune?
    Erika
    Komentuojamas straipsnis
    FNTT skandalas ir diletantų choras
  • 2013-02-06
    Puikus straipsnis. Daugiau tokių. Rusija niedkaa negailėjo pinigų terotorijų pavergimui. Nesvarbu, kad savo piliečius badu marina, svarbu, kuo daugiau užgrobti žemių, dabar ir žmonių protų. Vėl juos paversti kolchozninkais-vergais. O per juos ir visą inteligentiją, verčiamą tapti kolchozininkais.Man buvo įdomu, kai pasirodė žinutė, kad per 4 metus Uspaskichas išleido 24 milijonus Lt. Galvojau Lietuvos žemes supirkinėja.Pasirodo ne. Žmonių protus. Todėl dabar ir gali žaisti, kaip katinas su kvailais peliukais. Jau nustojusiais mąstyti, praradusiais vertybes, pasiduodančiais į valstybės valdymo lygmenį iškelti sukčiavimą, melą, veidmainystę, valstybės šmeižtą ir galiausiai išdavystę. Lietuvi, ar tau negaila tavo istorijos, tavo garbės? Kodėl tokiu tapai su kisieliumi vietoje smegenų? Ar jau pasiilgai kolchozninko duonos? Aš ją prisimenu kaip baisiausią siaubą, marą, badą, lietuvių tautos masines žudynes. Negalvokite, kad išliksite, atsipirksite balsuodami . Putinas juokiasi į sugniaužtą špygą, beje, kuria lietuviu iš ekrano badė Ką darysi, kad kaip sakė Rūta, lietuviai avinai, nubalsavo už šašlykus Nemanau, kad ta šašlykų vakarienė su russkaja vodka patiekti lietuvių tautai užtruks. Pagarbiai mąstantiems Ona Voverienė, Vilnius, 2012. 12.03.
    Tarek
    Komentuojamas straipsnis
    D.Grybauskaitė palieka R.Palaitį poste, valdantiesiems siūlo aiškintis Seime
  • 2013-01-28
    Kokia šauni Moteris! Sėkmės jai!
    Ainis
    Komentuojamas straipsnis
    L. Ruokytė-Jonsson: bijau tik įklimpti į abejingumo liūną

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e