, 'opacity': false, 'speedIn': , 'speedOut': , 'changeSpeed': , 'overlayShow': false, 'overlayOpacity': "", 'overlayColor': "", 'titleShow': false, 'titlePosition': '', 'enableEscapeButton': false, 'showCloseButton': false, 'showNavArrows': false, 'hideOnOverlayClick': false, 'hideOnContentClick': false, 'width': , 'height': , 'transitionIn': "", 'transitionOut': "", 'centerOnScroll': false }); })
2011 metai atmintyje įsirėš kaip netikėtų pokyčių ir ekonominių negandų metai. Perversmai, skambiai pavadinti „arabiškuoju pavasariu“, nustebino ne vieną socialinių procesų stebėtoją. Dešimtmečius geležinę diktatorių valią kentę žmonės galiausiai susivienijo ir nusimetė juos slėgusį jungą. Panašu, kad šių procesų atgarsiai nuvilnijo per Atlantą ir atsimušė į JAV krantus. Jau kelis mėnesius įvairiose Jungtinių Valstijų vietose žmonės buriasi į grupes, kad pasakytų „ne“ susidariusiai situacijai. Judėjimas, pasivadinęs „Okupuokime Volstrytą“, suvienijo įvairius žmones, norinčius, kad į problemas būtų pradėta reaguoti dabar.
JAV finansų šventykla – Volstrytas – buvo pasirinkta ne atsitiktinai. Nuo pasaulinės finansų krizės pradžios Jungtinių Valstijų gyventojai matė, kaip milžiniškos sumos skiriamos bankrutuojantiems bankams gelbėti. Alyvos į ugnį įpylė ir Kongresas, nustatęs, kad bankai, o tiksliau – jų vadovai, sąmoningai dalijo vadinamąsias antrarūšes paskolas.
Tie patys bankininkai „Lehman Brothers“ griūties išvakarėse, puikiai žinodami apie artėjančią finansų apokalipsę, už nemenkas sumas pardavė vertybinius popierius, kurie praėjus keliolikai valandų neteko didžiosios dalies savo vertės. Ko gero, viskas būtų baigęsi tik finansininkų kivirču, jei tokie veiksmai nebūtų sužlugdę pensijų fondų bei sukėlę ekonomikos nuosmukį pasaulyje.
Protestuojantys amerikiečiai dažnai save vadina 99%. Jų teigimu, Jungtines Valstijas šiuo metu valdo 1% turtingiausiųjų, kurių rankose sutelkta didžioji dalis šalies turto. Nors tokie pasisakymai vertinami kaip spekuliatyvūs išvedžiojimai, kai kurie statistiniai rodikliai iš tiesų rodo stebėtiną nelygybę.
JAV bendrovių generaliniai direktoriai uždirba vidutiniškai 475 kartus daugiau nei statistinis amerikietis. Tuo tarpu iš JAV kapitalizmo pagrindų mokęsi vokiečiai ir japonai uždirba „tik“ 12 kartų daugiau nei statistinis minėtų šalių pilietis. JAV piliečiai susiduria su didžiausia finansine nelygybe visame išsivysčiusiame Vakarų pasaulyje.
Žinoma, statistiką gali iškeipti tai, kad JAV yra labai didelė stambiausių pasaulio įmonių koncentracija, tačiau eilinis nepritekliaus slegiamas pilietis retai kada linkęs racionaliai vertinti statistiką. Tačiau net ir vertinant bendrą turtinę nelygybę JAV demonstruoja prastus rezultatus. Remiantis GINI indeksu, kuris parodo lėšų pasiskirstymą tarp tam tikros šalies gyventojų, Jungtinių Valstijų piliečiai susiduria su tokia pat nelygybe, kaip Senegalo ar Ugandos gyventojai. Lietuva šiame sąraše Ameriką lenkia bene 20 pozicijų.
Vis dėlto bankininkų godumas ir išpūstos įmonių vadovų algos nebuvo paslaptis ir iki 2007–ųjų, tačiau tuomet niekas neprotestavo. Panašu, kad „Okupuokime Volstrytą“ paskatino ne tik finansinė nelygybė.2 psl. >>
KOMENTARAI (0)