, 'opacity': false, 'speedIn': , 'speedOut': , 'changeSpeed': , 'overlayShow': false, 'overlayOpacity': "", 'overlayColor': "", 'titleShow': false, 'titlePosition': '', 'enableEscapeButton': false, 'showCloseButton': false, 'showNavArrows': false, 'hideOnOverlayClick': false, 'hideOnContentClick': false, 'width': , 'height': , 'transitionIn': "", 'transitionOut': "", 'centerOnScroll': false }); })
Lietuvą ir Lenkijos dujotiekio jungties statyba kainuotų 471 mln. eurų (1,63 mlrd. Lt) ir būtų pelninga, rodo penktadienį dviejų įmonių spaudos konferencijoje pristatyti verslo aplinkos analizės rezultatai. Lenkijos dujų perdavimo operatorės „Gaz-System“ bei „Lietuvos dujų“ rengiamas projektas konkuruotų su Klaipėdoje numatomu statyti dujų terminalu.
Kaip praneša portalas delfi.lt, preliminariais skaičiavimais, į Baltijos šalis per dujų jungtį būtų galima transportuoti iki 2,3 mlrd. kubinių metrų dujų per metus, o po papildomų investicijų – iki 4,5 mlrd. kub. metrų. Iš reikalingos 471 mln. eurų sumos 344 mln. eurų investuotų Lenkija, o 127 mln. eurų – Lietuva, teigiama analizėje, kurią atliko „Ernst & Young Business Advisory LLC& PLP“.
Dujotiekio ilgis būtų 562 km, iš kurių 211 – driektųsi Lietuvoje. Rekomenduojamas kelias – nuo Rembelszczyzna stoties netoli Varšuvos iki Jauniūnų stoties netoli Vilniaus.
R.Wittmanas: „Jei dujotiekis būtų nutiestas – negi būtų dar poreikis dideliam suskystintų dujų terminalui? Vietos liktų tik mažiems, vietinės reikšmės terminalams“.
„Kai kyla problemos dėl kaimynų iš Rytų, tokias problemas galima spręsti šia jungtimi. Baltijos šalių rinkas galima sujungti su ES jungtimis“, – spaudos konferencijoje sakė „Lietuvos dujų“ komercijos direktorius Joachimas Hockertzas. Anot jo, jeigu Europos Sąjunga tokio dujotiekio nefinansuos 60-70 proc., perdavimo kainos gali kilti 22 proc.
Tuo metu „Gaz-System“ plėtros ir investicijų direktorius Rafalas Wittmannas teigė, kad Klaipėdoje per artimiausius kelis metus planuojamas pastatyti dujų terminalas dujotiekio projektui „kels problemų“. Pasak jo, dėl terminalo „investicija bus daug rizikingesnė, reikės daugiau investicijų iš ES“. Tačiau R. Wittmanas teigia. kad dujotiekis būtų lankstesnis ir patikimesnis sprendimas nei dujų terminalas.
„Visa Baltijos šalių rinka naudoja kiek daugiau kaip 5 mlrd. kubinių metrų per metus. Neatrodo, kad ji ryškiau augtų. Jei bus pastatytas 2-3 mlrd. kubinių metrų galios terminalas, tai bus vietos dujotiekiui? Ir atvirkščiai, jei dujotiekis būtų nutiestas – negi būtų dar poreikis dideliam suskystintų dujų terminalui? Vietos liktų tik mažiems, vietinės reikšmės terminalams“, – portalui lrytas.lt sakė R. Wittmanas.
Pasak jo, sprendimas, ar tiesti dujotiekį, bus priimtas tik 2013-2014 metais. Per artimiausias savaites bus skelbiamas konkursas dujotiekio jungties galimybių studijai iki metų pabaigos parengti. Per 2012-uosius turėtų būti atlikta ir išsami rinkos analizė, reikalinga norint gauti ES paramą.
KOMENTARAI (0)