Maždaug prieš metus Europos institucijų sprendimas nutupdyti visus lėktuvus dėl Islandijoje išsiveržusio ugnikalnio buvo teisingas, rodo mokslininkų duomenys. Ugnikalnio išmestos itin smulkios dalelės, patekusios į lėktuvų variklius, iš tiesų galėjo juos sugadinti.
Praėjusių metų balandžio 14 dieną Islandijos dangų aptemdė ugnikalnio Eyjafjallajökull išspjautas didžiulis pelenų debesis. Per artimiausias keletą dienų pelenai, pasiekę kelių kilometrų aukšti, pasklido po Europos oro erdvę. Dėl to daugelyje Europos šalių buvo apriboti skrydžiai, kai kuriose iš jų lėktuvai keletą dienų apskritai nekilo iš jokio oro uosto.
Nors tuo metu tikslių duomenų, kaip ugnikalnio pelenai gali paveikti lėktuvus, nebuvo. Tiesa, sprendžiant pagal ankstesnius lėktuvų susidūrimus su vulkaninėmis dulkėmis, tai galėjo būti itin pavojinga. 1977 metais į ugnikalnio pelenų debesį patekus keleiviniam oro laineriui, buvo užgesę abu jo varikliai, kurie vėl įsijungė išskridus iš debesies.
Sustabdytais skrydžiais nebuvo patenkintos oro bendrovės. Milijonai žmonių įstrigo Europos ir kitų šalių oro uostose, kuriais reikėjo rūpintis ir mokėti kompensacijas. Kai praėjusių metų birželį žurnalas IQ kalbėjosi su latvių bendrovės „airBaltic“ vadovu Bertoltu Flicku, pastarasis ir piktinosi, kad už skrydžių saugumą atsakingos Europos institucijos skrydžius nutraukė neatlikusios išsamios analizės, o neskraidymo savaitė jo bendrovei kainavo kelis milijonus eurų. Skaičiuojama, kad visų oro bendrovių nuostoliai dėl Islandijos ugnikalnio galėjo sudaryti net 2,5 mlrd. JAV dolerių.
Vis dėlto Danijoje dirbantys mokslininkai nustatė, kad iš Islandijos ugnikalnio pasklidusios dalelės galėjo kelti pavojų lėktuvams. Kopenhagos universiteto mokslininkai ką tik išsiveržus ugnikalniui paėmė pelenų dalelių mėginius 10 ir 55 km atstumu nuo jo. Jie nustatė, kad per pirmąsias dienas ugnikalnio išmestuose pelenuose buvo neįprastai didelis dalelių, kurių skersmuo siekė 300 mikrometrų, kiekis.
Tokios dalelės, patekusios į lėktuvų variklius, jų viduje gali susilydyti ir sustabdyti variklio sraigtus. Be to, kadangi šios dalelės buvo itin kietos ir turėjo aštrius kampus, jos galėjo prilipti prie priekinio lėktuvo stiklo ir pilotams apsunkinti matomumą.
Mokslininkų teigimu, Europos institucijos pasielgė teisingai nusprendusios sustabdyti visus skrydžius. Tiesa, jie taip pat pripažįsta, kad ne visi pelenai, užkloję Europos oro erdvę, buvo pavojingi. Ateityje, geriau žinant kokios ugnikalnio pelenuose esančios dalelės gali kelti grėsmę, o kokios ne, būtų galima geriau valdyti panašią krizinę situaciją ir oro erdvėje nustatyti saugius bei nesaugius maršrutus.
Spausdinti
KOMENTARAI (0)