, 'opacity': false, 'speedIn': , 'speedOut': , 'changeSpeed': , 'overlayShow': false, 'overlayOpacity': "", 'overlayColor': "", 'titleShow': false, 'titlePosition': '', 'enableEscapeButton': false, 'showCloseButton': false, 'showNavArrows': false, 'hideOnOverlayClick': false, 'hideOnContentClick': false, 'width': , 'height': , 'transitionIn': "", 'transitionOut': "", 'centerOnScroll': false }); })
Amerikiečių daugkartinio naudojimo erdvėlaivis „Endeavour“ trečiadienį maždaug trečią valandą vietos laiku nusileido Kenedžio kosminiame centre Floridoje taip sėkmingai užbaigdamas paskutinę savo misiją.
Erdvėlaivis „Endeavour“ kosmose praleido 16 dienų, didžiąją dalį laiko jis buvo prisišvartavęs prie Tarptautinės kosminės stoties, į kurią juo buvo atgabenta 2 mlrd. JAV dolerių vertės kosminių spindulių detektorius ir atsarginių dalių stoties įrangai, kurių turėtų pakakti artimiausiam dešimtmečiui.
Šis erdvėlaivis pirmą savo skrydį į kosmosą atliko 1992 metais, jis pakeitė prieš šešerius metus pakilimo metu susprogusį panašų daugkartinio naudojimo erdvėlaivį „Challanger“. Per visą 19 metų eksploatacijos laikotarpį „Endeavour“ į kosmosą kilo 25 kartus, kosmose jis iš viso praleido beveik metus (299 dienas), juo nuskrista beveik 200 mln. kilometrų.
„Endeavour“ skrydis buvo priešpaskutinis amerikiečių daugkartinio erdvėlaivio skrydis į kosmosą. Po savaitės iš Kenedžio kosmoso centro paskutiniajam savo skrydžiui pakils kitas erdvėlaivis „Atlantis“. Būtent šis erdvėlaivis užbaigs tris dešimtmečius trukusią NASA kosmoso skrydžių daugkartinio naudojimo erdvėlaiviais programą.
NASA daugkartinio naudojimo erdvėlaivių programa oficialiai buvo pradėta 1972 metų pradžioje. Sukuriant ir naudojant daugkartinio tipo erdvėlaivius skrydžiams į kosmosą tikėtasi sumažinti tokių skrydžių kainą ir pasirengimo jiems trukmę. Tiesa, dėl mažesnio techninio sudėtingumo buvo pasirinktas tarpinis tipas – daugkartinio naudojimo erdvėlaivis, kurį į kosmosą turėjo pakelti vieną kartą panaudojamos raketos-nešėjos.
Šioje programoje iš viso naudoti 5 erdvėlaiviai, iš kurių du patyrė avarijas ir sudužo. Kaip jau minėta „Challenger“ sudužo 1986-aisiais paleidimo metu, kai dėl kuro nutekėjimo užsidegė ir sprogo viena iš dviejų erdvėlaivio raketų-nešėjų. Kitas erdvėlaivis „Columbia“ sudužo 2003-aisiais grįždamas į Žemę, kai dėl pažeistos sparno izoliacinės medžiagos jam įskridus į atmosferą ir pradėjus stabdymo procesą erdvėlaivis suskilo į gabalus.
Po „Columbia“ katastrofos NASA skrydžių programa buvo sustabdyta, o skrydžiai vėl atnaujinti 2005 metais. Po šios katastrofos paaiškėjo, kad daugkartinio naudojimo erdvėlaiviai nėra tokie saugūs. Erdvėlaivio kūrėjai buvo numatę, kad galimas katastrofų skaičius naudojant šiuos erdvėlaivius turėtų būti 1 per 75 misijas. Tačiau realus skaičius siekė 1 per 67 misijas iš 134 misijų. „Atlantis“ po savaitės pakils paskutinį 135-ąjį kartą.
Šiuo metu JAV neturi alternatyvos skrydžiams į kosmosą, todėl artimiausius kelis metus naudosis rusų raketomis „Sojuz“. Dėl sumažinto finansavimo kosmoso programomis taip pat nėra žinoma tiksli data, kada JAV galėtų atnaujinti skrydžius į kosmosą naudodama savo įrangą. Tikimasi, kad tai bus 2014-2015 metais, tačiau ši data gali būti nukelta.2 psl. >>
KOMENTARAI (0)