, 'opacity': false, 'speedIn': , 'speedOut': , 'changeSpeed': , 'overlayShow': false, 'overlayOpacity': "", 'overlayColor': "", 'titleShow': false, 'titlePosition': '', 'enableEscapeButton': false, 'showCloseButton': false, 'showNavArrows': false, 'hideOnOverlayClick': false, 'hideOnContentClick': false, 'width': , 'height': , 'transitionIn': "", 'transitionOut': "", 'centerOnScroll': false }); })
Šiuo metu pasaulyje yra daugiau kaip 2 mlrd. interneto vartotojų. Šis skaičius greičiausiai džiugina interneto ryšį ir įvairias paslaugas jame teikiantį verslą, tačiau neramina interneto technologiją išmanančius specialistus.
Kiekvienas prie pasaulinio tinklo prijungtas įrenginys – interneto modemas, serveris, asmeninis kompiuteris ar išmanusis telefonas – gauna unikalų numerį, sudarytą iš keturių skaičių kombinacijos, vadinamą kompiuterio ar interneto adresu. Dabar kompiuterių adresai suteikiami remiantis 1983 metais priimtu standartu IPv4.
Kai interneto adresus skirstanti agentūra IANA (angl. Internet Assigned Numbers Authority) patvirtino IPv4 standartą, tuo metu atrodė, kad pagal jį galima sudaryti kone begalinį skaičių interneto adresų. Tačiau iš tiesų šis skaičius siekia apie 4,2 mlrd. skirtingų kompiuterių adresų. Įvertinus tai, kad apie 300 mln. jų yra rezervuoti specialioms reikmėms, likusių laisvų adresų, kurie suteikiami interneto ryšio tiekėjams, geriausiu atveju pakaks tik iki 2011 metų vidurio.
Įrenginiai, kurie neturės unikalaus adreso, tiesiog negalės prisijungti prie pasaulinio tinklo arba nebus pasiekiami internetu.
Šios problemos sprendimas buvo surastas dar 1999 metais, kada IANA patvirtino naują kompiuterių adresų standartą IPv6. Pagal šį standartą galima sukurti milijardus adresų kiekvienam pasaulio gyventojui.
Daugelis dabartinių įrenginių palaiko tiek vieną, tiek kitą standartą. „Google“ skaičiavimais, šiuo metu įvairiose šalyse mažiau negu 1 proc. duomenų srauto perduodama IPv6 standarto adresais. Bėda ta, kad tarpusavyje šie du standartai nėra suderinami, t.y. su naujesnį adresą turinčiu įrenginiu nepavyks prisijungti prie pagal senesnį standartą veikiančio tinklo. Kadangi didžioji interneto dalis veikia pagal senus adresus, turint naują adresą galima pasiekti labai ribotą skaičių svetainių.
Dėl šios priežasties ir perėjimas prie IPv6 vyko vangiai. Tikimasi, kad šį procesą paskatins didelių bendrovių iniciatyva.
Didelės interneto paslaugų bendrovės, tarp kurių „Google“, „Facebook“, „Yahoo“ ir kitos, šių metų birželio 8 dieną paskelbė pasauline IPv6 diena, per kurią visas savo paslaugas teiks per naują interneto adresų standartą.
Bendrovių teigimu, šis testas nepaveiks didžiosios daugumos interneto vartotojų, nes perėjimu nuo vieno prie kito standarto rūpinsis interneto tiekėjai, interneto modemų įranga turėtų būti atnaujinta automatiškai, o prie namų tinklo prijungti interneto įrenginiai galės veikti taip, kaip ir seniau.
Prisigrobę visi iš seniau krūvas adresų ir nenaudoja jų. Nebūtų bėdos jei nuo pat pradžių juos gauti reikėtų praeiti tokias procedūras kaip dabar ir sumokėti tokias pat sumas.
Pingback: Išbandomas naujas interneto adresų standartas | IQ.lt