Ar žinote, kad pirkdami duoną ir batoną, net pusę kainos paliekate didiesiems prekybos tinklams?
Maisto produktų kainas skelbiančioje svetainėje produktukainos.lt nuo šios savaitės viešinama seniai žadėta informacija, kaip iš vartotojų gautus pinigus pasidalija prekybininkai, gamybininkai ir valstybė. Konkurencijos taryba (KT) paskaičiavo 4-iuose didžiuosiuose prekybos tinkluose parduodamų 10-ties produktų (pieno, varškės, sviesto, ruginės duonos, batono, aukščiausios rūšies miltų, kiaulienos kumpio, pieniškų dešrelių, kiaušinių ir bulvių) kainų vidurkį ir gamybininkams bei prekybininkams tenkančias kainų dalis.
Įspūdingi skirtumai
Iš pateiktų skaičių matyti, kad prekybininkai savęs neskriaudžia. Pirkėjai, pirkdami būtiniausius maisto produktus, didiesiems prekybos tinklams palieka nuo 7 iki 50 proc. galutinės kainos.
2010 m. spalio–gruodžio mėnesiais mažiausia – 7–7,6 proc. – kainos dalis prekybos tinklams tekdavo pardavus varškę ir kiaulienos kumpį (75 proc. kainos gaudavo gamybininkai), o didžiausia – net 49–50,3 proc. – pardavus duoną ir batoną (kepėjams atitekdavo vos trečdalis kainos). Apie 23–30 proc. kainos prekybos tinklams atitekdavo už bulves, kiaušinius, pieniškas dešreles, sviestą, pieną, 45 proc. – už parduotus miltus.
Iš minėtų produktų tik pieno ir pieniškų dešrelių kainos dalis, tenkanti prekybininkams, nuo spalio iki gruodžio mažėjo apie 2 proc., o 2–4 proc. didėjo duonos ir batono kainos dalis. Valstybės dalis išliko stabili – 17–17,4 proc.
Apie antkainius ir kitus mokesčius ne itin linkę kalbėti prekybininkai ir šiuos skaičius komentavo labai lakoniškai. Prekybos tinklo „Rimi“ atstovė spaudai Jovita Bagdonaitė, atsakydama į klausimą, kodėl taip smarkiai skiriasi maisto produktų kainų dalis, tenkanti prekybininkams, teigė, jog tam įtakos turi skirtinga produktų specifika bei pasiūla rinkoje.
Šiame atsakyme ir skirtingą prekybininkų apetitą liudijančiuose skaičiuose galima įžvelgti ir verslo partnerių svorį bei įtaką. Didesnę galią turintys rinkos senbuviai – pieno perdirbėjai, matyt, turi svertų spustelėti prekybininkus taikyti palankesnę mokesčių politiką, juolab kad nesunkiai gali eksportuoti savo produkciją. O duonos kepėjai, kurių daug daugiau nei pieno perdirbėjų, priversti konkuruoti dar ir su vietoje veikiančiais prekybos tinklų konditerijos cechais ir pardavinėti savo produkciją mažesne kaina.
Spaudimas viešumu
Politikai, įpareigoję KT skelbti maisto produktų kainų dalis, tikėjosi, kad tokia informacija taps savotišku spaudimu prekybos centrams mažinti kainas. Tačiau kyla abejonių, ar didžiąją dalį rinkos užėmusius 4 pagrindinius žaidėjus galima paveikti tokiomis priemonėmis. Efektyviausiai prekybininkus galėtų paspausti patys pirkėjai, tačiau jie negali boikotuoti brangininkų ir pasirinkti pigesnių parduotuvių.2 psl. >>
Spausdinti
KOMENTARAI (0)