, 'opacity': false, 'speedIn': , 'speedOut': , 'changeSpeed': , 'overlayShow': false, 'overlayOpacity': "", 'overlayColor': "", 'titleShow': false, 'titlePosition': '', 'enableEscapeButton': false, 'showCloseButton': false, 'showNavArrows': false, 'hideOnOverlayClick': false, 'hideOnContentClick': false, 'width': , 'height': , 'transitionIn': "", 'transitionOut': "", 'centerOnScroll': false }); })
Vyriausybei suskubus ieškoti skaidresnės verslininkų atėjimo į politiką tvarkos, mokesčių specialistai abejoja, ar dažniausiai minėti vadinamieji aklieji fondai bus geriausia išeitis Lietuvai.
Vyriausybės sudaryta darbo grupė iki kovo 10 d. turi išnagrinėti galimybę įsteigti Lietuvoje specialų akcijų valdymo fondą, kad politikoje dalyvaujantys verslininkai šiam fondui galėtų pavesti valdyti savo turimas įmonių akcijas.
Diskusijos apie būtinybę steigti vadinamąjį akląjį fondą užvirė po to, kai ūkio ministras Dainius Kreivys įtartas supainiojęs viešuosius ir privačius interesus, nes skyrė ES paramą mokykloms, kurias renovavo ministro motinos valdomos įmonės.
Ramūnas Riazanskis, banko „Finasta“ mokesčių patarėjas, atkreipė dėmesį, kad vadinamieji aklieji fondai veikia anglosaksų teisės valstybėse: Jungtinėse Valstijose ir Didžiojoje Britanijoje. „Lietuva – kontinentinės teisės valstybė – patikėjimo santykius reglamentuoja skirtingai nei anglosaksų valstybės. Vienas pagrindinių skirtumų – nuosavybės teisės perleidimas. Kai kuriamas aklasis fondas (kuris iš esmės yra susitarimas), patikėtojo (trustor – angl.) nuosavybė yra perleidžiama patikėtiniui (trustee – angl.). Tuo tarpu Lietuvos civilinis kodeksas nurodo, kad nuosavybė patikėtiniui nėra perleidžiama“, – aiškino mokesčių specialistas.
Anot jo, kontinentinės teisės valstybėse steigiami fondai, kurie turi juridinio asmens statusą. Jų veikimas yra panašus į aklųjų fondų – fondo valdytojai turtą valdo ir skirsto naudos gavėjams taip, kaip numatyta fondo įstatuose. „Tačiau neteko girdėti apie pastarųjų fondų steigimą politikams dėl viešų ir privačių interesų derinimo, – pripažino R.Riazanskis. – Manau, tikslinga būtų užsakyti studiją ir pasižiūrėti, kaip šis klausimas yra sureguliuotas ES, išskyrus anglosaksų jurisdikcijas. Aklieji fondai yra populiarūs tarp Didžiosios Britanijos politikų, tačiau neaišku, kokius saugiklius naudoja kitos ES valstybės“.
Teisiškai tokių fondų steigimą ir valdymą Lietuvoje būtų galima numatyti Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme. Tačiau lieka itin aktualus – fondų valdytojų nepriklausomumo klausimas. R.Riazankis atkreipė dėmesį, kad net ir britų politikai yra kaltinami tik formaliai atsiriboję nuo savo turto valdymo.
KOMENTARAI (0)