Lietuvoje investicinė aplinka yra gana prieštaringa –siekiama pritraukti naujų investuotojų, tačiau mažai galvojama apie investuoti pasirengusias vietos bendroves. Taip kalbėjo telekomunikacijų bendrovės „Teo LT“ generalinis direktorius Arūnas Šikšta, pristatydamas metinius bendrovės rezultatus ir ateities investicinius planus.
„Visą laiką klausiu, kodėl neskatinami vietos investuotojai? Kiek šiandien jie yra reinvestavę vietos rinkoje uždirbtų lėšų? Atsirastų dar daugiau vertės, palyginti su tomis bendrovėmis, kurios atėjo į Lietuva per pastaruosius metus”, – kalbėjo A. Šikšta.
Apskritai dabartinę investicinę aplinką šalyje A. Šikšta linkęs vertinti teigiamai. Jis pastebi, kad Lietuva šiuo metu teikia tiek įvairias subsidijas naujai ateinančioms investicijoms iš užsienio, tiek mokestines lengvatas investuojantiems į naujų technologijų plėtrą šalyje.
Tačiau didžiausios telekomunikacijų bendrovės Lietuvoje vadovas pastebi, kad valstybė diskriminuoja stambias vietos bendroves taikydama įvairias reguliavimo priemones. „Kadangi užimame daugiau kaip 40 proc. rinkos, iš 16 reguliavimo priemonių, kurias numato ES teisės aktai, mums taikomos 15”, – aiškino A. Šikšta.
Nuo 2007 metų „Teo“ į šviesolaidžio tinklo plėtrą kasmet investuoja vidutiniškai apie 60 mln. litų. Praėjusiais metais bendrovė investavo 92 mln. litų, nes sumažėjo statybos ir tinklo įrengimo sąnaudos.
„Šiandien skaičiuojame, kad visos investicijos, kurias padarėme į šviesolaidinio tinklo plėtrą, mums atsipirks per 10-12 metų, nes esame reguliuojami pagal įvairius kainų parametrus. Bet kuri kainodara tiek mažmeninėje, tiek didmeninėje rinkoje reguliuojama pagal sąnaudas. Tačiau tai ne vien sąnaudos – tai ir kapitalas. Jei jis bus per daug reguliuojamas, galop nueis į kitas rinkas”, – sakė A. Šikšta.
Spausdinti
Ai ai, Šikšta truputį demagogas. Investicijos į šviesolaidį tai ne tiesioginis naujų darbo vietų kūrimas, o labiau pirkimas šviesolaidžio, įrangos, na, taip – statybos darbai, tas tai perkama Lietuvoje.
O ta dainelė apie reguliavimą vėl pasigirdo. Jis nemato nieko blogo (o tik gero visai valstybei), jeigu Teo ir Omnitel būtų sujungti. Reguliavimai?! Kokie reguliavimai?
Šiuo atveju ES reguliavimai veikia labiau kaip prevencija, kad nesusiviliotų tokie dominuojantys žaidėjai piktnaudžiauti. Nes tada tektų, prisimenant Microsoft, Intel, ilgus metus tirti piktnaudžiavimo atvejus pavieniui ir skirti baudas, priemones. Aišku, reguliavimai turi tą skonį, kad “mes tave reguliuojame, nes tu mums esi nepatikimas, įtartinas” ir riboja lankstumą. Bet gal tikslas pateisina priemones?
Visi vartotojai pajuto tarptinklinio ryšio reguliavimo naudą ES mastu – skambučių skaičius gal ir neišaugo, bet padidėjo jų trukmė. Reguliavimas irgi sukarpė buvusius nepagrįstus skambučių terminavimo tarifus, ko rezultatas – išnyko kainų skirtumai skambučių į savo ir kitus tinklus.