, 'opacity': false, 'speedIn': , 'speedOut': , 'changeSpeed': , 'overlayShow': false, 'overlayOpacity': "", 'overlayColor': "", 'titleShow': false, 'titlePosition': '', 'enableEscapeButton': false, 'showCloseButton': false, 'showNavArrows': false, 'hideOnOverlayClick': false, 'hideOnContentClick': false, 'width': , 'height': , 'transitionIn': "", 'transitionOut': "", 'centerOnScroll': false }); })
Daugelyje (keturiose iš septynių) į Seimą patekusių partijų galima rasti iki 10 kandidatų, po reitingavimo peršokusių per 50 ir daugiau vietų, o labiausiai išsiskiria Darbo partija. Joje net 11 kandidatų pakilo per pusšimtį ar daugiau pozicijų.
Dviem rekordininkams pavyko peršokti net per 100 vietų, tai padarė Žilvinas Putramentas (iš 130 į 30) ir Arvydas Sabockis (iš 133 į 33). Jie nėra labai gerai žinomi partijų nariai, tačiau kai kuriose Vilniaus–Trakų rinkimų apygardos apylinkėse buvo kur kas populiaresni net už savo partijos lyderius. Šiose apylinkėse suskaičiuotos dešimtys atvejų, kai biuleteniuose nuosekliai kartojosi tie patys penkių „darbiečių“, tarp kurių yra ir Ž. Putramentas bei A. Sabockis, numeriai.
Bene mažiausiai reikšmingai (per 50 ir daugiau vietų) pozicijas pakeitusiųjų yra „Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų“ (TS-LKD) sąraše. Tai būtų galima paaiškinti tuo, jog konservatoriai, kaip tradicinė partija, gali pasigirti pakankamai lojaliu ir pastoviu elektoratu, kurie gerai pažįsta savo mėgstamus politikus.
Didelių šuolių nematyti ir „Drąsos kelio“ partijos gretose, kur nė vienas kandidatas nepakilo daugiau nei per 50 vietų. „Drąsos kelio“, kaip naujos politinės jėgos, sąraše – nemažai visuomenei mažiau žinomų ir tik visai neseniai į politinę areną atėjusių kandidatų. Todėl net ir nusprendę paremti „Drąsos kelią“ rinkėjai dažniausiai pažįsta tik keletą dažniausiai matomų partijos lyderių ir nebuvo linkę daryti reikšmingų vidinių rokiruočių.
KOMENTARAI (0)