Pagal nutukusių ar antsvorio turinčių žmonių kiekį Lietuva užima maždaug penktąją vietą Europoje – po tokių šalių kaip Didžioji Britanija, Airija, Graikija, Malta, Islandija ir Liuksemburgas. Mažiausiai žmonės nutukę labai skirtingose šalyse – Rumunijoje ir Šveicarijoje.
Lietuvoje dažniau nutunka žemesnes pajamas gaunantys ir žemesnio išsilavinimo žmonės, teigiama 2010 m. Gyvensenos tyrime. Nutukimas savo ruožtu gali lemti psichologines problemas ir didinti socialinę atskirtį, taigi prisideda prie uždaro rato.
Grafike atvaizduotais duomenimis, per 16 metų antsvorio paplitimas tarp vyrų padidėjo nuo 47 proc. iki 60 proc., o nutukimo – nuo 10 proc. iki 19 proc. Antsvorio ir nutukimo paplitimas tarp moterų kiek svyravo, tačiau išlaikė panašų lygį.
Viena iš pagrindinių nutukimo epidemijos priežasčių yra fizinio aktyvumo mažėjimas. Sunkus fizinis darbas pramonėje, žemės ūkyje, statybose ir kitur nyksta, didesnę reikšmę įgauna fizinis aktyvumas laisvalaikio metu.
Tiriamųjų buvo klausiama, ar dažnai jie mankštinasi laisvalaikio metu bent 30 min. taip, kad pagreitėtų jų kvėpavimas ir suprakaituotų. Per šešiolika metų vyrų ir moterų, atsakiusių, kad jie mankštinasi bent keturis kartus per savaitę, dalis padidėjo: vyrų nuo 16 proc. iki 29 proc., moterų nuo 13 proc. iki 28 proc. Ėjimas į darbą ir iš jo pėsčiomis yra viena iš fizinio aktyvumo didinimo priemonių, tačiau nuo 1994 m. žmonių, pasivaikštančių į darbą bent 30 min., dalis sumažėjo.
Nuo 1996 m. tiriamas ir šviežių daržovių vartojimas. Anuomet daržoves valgančiųjų dalis buvo vienodai maža ir tarp turinčiųjų aukštąjį išsilavinimą, ir tarp turinčiųjų vidurinį arba žemesnį išsilavinimą. 6-7 kartus per savaitę valgantys daržoves teigė 3 proc. vyrų ir apie 6 proc. moterų. Bėgant laikui nuolatinių daržovių valgytojų padaugėjo, tačiau atsirado skirtumų: 2010 m. tarp aukštąjį išsilavinimą turinčių moterų nuolat šviežias daržoves vartojo 30 proc., o tarp turinčiųjų vidurinį išsilavinimą dvigubai mažiau – 16 proc. Panašūs, tačiau kiek mažesni skirtumai išryškėjo ir tarp vyrų.
Antsvoris ir nutukimas yra svarbūs, kadangi ženkliai didina lėtinių neinfekcinių ligų, tokių kaip diabeto, širdies-kraujagyslių negalavimų, ar tam tikros rūšies vėžio, riziką. Nutukusieji neretai turi ir psichologinių problemų. Visuomenei antsvoris ir nutukimas atsiliepia tiesiogiai ir netiesiogiai per sveikatos ir socialinės apsaugos išlaidas.
Spausdinti
KOMENTARAI (0)