, 'opacity': false, 'speedIn': , 'speedOut': , 'changeSpeed': , 'overlayShow': false, 'overlayOpacity': "", 'overlayColor': "", 'titleShow': false, 'titlePosition': '', 'enableEscapeButton': false, 'showCloseButton': false, 'showNavArrows': false, 'hideOnOverlayClick': false, 'hideOnContentClick': false, 'width': , 'height': , 'transitionIn': "", 'transitionOut': "", 'centerOnScroll': false }); })
Anksčiau globalizacijos procesų tempo intensyvumą padiktuodavo prekybos ir kapitalo srautų judėjimas. Tačiau dabar viską lemia skaitmeninių prietaisų sukurtos technologijų ir komunikacijos galimybės, teigia kompanijos „Ernst & Young“ tyrėjai.
Jų sudarytas globalizacijos indeksas rodo, kad praėjusiais metais globalizacijos procesams atviriausios valstybės buvo Honkongas, Singapūras ir Airija. Ketvirtoji šiame sąraše rikiuojasi Belgija. Po jos – Šveicarija, Nyderlandai ir Švedija.
Globalizacijos procesams mažiausiai atviros šalys – Iranas, Alžyras, Venesuela, Indonezija ir Kazachstanas.
Tyrėjai pastebėjo, kad globalizacijai labiausiai atvirtos mažos valstybės. Ypač tos, kurių rinkos atviros prekybos, kapitalo judėjimui ir kultūriniams mainams.
„Ernst & Young“ sudaromas indeksas parodo globalizacijos lygį 60-yje didžiausių pasaulio ekonomikų ir jų atvirumą naujiems globalizacijos procesams. Jis apskaičiuojamas atsižvelgiant į prekybos ir kapitalo srautus, technologijų ir idėjų mainus, darbo jėgos judėjimą ir kultūrinę integraciją.
KOMENTARAI (0)