, 'opacity': false, 'speedIn': , 'speedOut': , 'changeSpeed': , 'overlayShow': false, 'overlayOpacity': "", 'overlayColor': "", 'titleShow': false, 'titlePosition': '', 'enableEscapeButton': false, 'showCloseButton': false, 'showNavArrows': false, 'hideOnOverlayClick': false, 'hideOnContentClick': false, 'width': , 'height': , 'transitionIn': "", 'transitionOut': "", 'centerOnScroll': false }); })
Diskusijos apie moksleivių nukreipimą į technologines ir inžinerines specialybes netyla jau keletą metų. Teigiama, kad šios specialybės gyvybiškai būtinos tam, kad Lietuva kažką gamintų, o ne vien perpardavinėtų. Technologinės žinios taip pat laikomos našesnėmis, be to, jas lengviau pritaikyti emigracijoje. Turbūt naujausias diskusinis straipsnis apie abiturientų srautų pakreipimą technologijų link pasirodė šių metų kovą. Tačiau ar tikrai Lietuvoje trūksta technologų, ir jei taip, kas trukdo stoti į paklausias specialybes?
Minėtame straipsnyje ir panašiuose į jį teigiama, kad Lietuvoje rengiama per daug socialinių mokslų specialistų, o inžinerinio ir technologinio mąstymo žmonių trūksta. 2010 m. net vyko politikų ir lobistų diskusija, kaip kreipti studentų srautus, kad po krizės Lietuvos pramonėje nepritrūktų specialistų su technologiniu išsilavinimu. Apie diskusiją rašė „Delfi“: „Susumavus rezultatus, į socialinius mokslus pernai priimta apie 11 tūkst., technologijos – 3,5 tūkst. studentų“ (nežinia, ar prie socialinių mokslų priskirti ir humanitariniai). Taip pat pabrėžta, kad technologinių mokslų studentų stojamieji balai žemesni.
Tačiau ES agentūros Eurostat duomenimis, Lietuva atrodo ne taip ir prastai. Pagal 20–29 m. jaunuolių su aukštuoju matematiniu, technologiniu ar gamtos mokslų išsilavinimu dalį mus lenkia tik Prancūzija, Rumunija ir Suomija. ES buvo išsikėlusi tikslą, kad „tiksliukų“ skaičius tarp 2000 ir 2010 m. turėtų padidėti 15 proc., o lyčių nelygybė šiose srityse – sumažėti. Lietuvoje šių krypčių absolventų skaičius per aštuonerius metus paaugo 36 proc., tik moterų, deja, mažėjo ir 2009 m. buvo apie 30 proc. Nuo ES vidurkio vis dar atsiliekame, bet ne taip drastiškai kaip Austrija ar Nyderlandai.
Vis dėlto tai menka paguoda, jei darbdaviai teigia, kad specialistų trūksta. Kokios priežastys galėtų padidinti tiksliųjų mokslų patrauklumą? Visų pirma, tikslieji mokslai paradoksaliai laikomi labiau prestižiniais skirstant finansavimą ir yra geriau atstovaujami mokslų savivaldos institucijose, jiems tenka didžioji dalis Lietuvos mokslinių pasiekimų. Tačiau pastarųjų metų aukštojo mokslo reforma kelia tiksliesiems mokslams didelę grėsmę:
Bet norėčiau nuo savęs pridėti ir dar vieną, kitokį požiūrio kampą. Menką tiksliųjų mokslų populiarumą siečiau ir su lyčių nelygybe. Kiek galiu spręsti iš akies, vaikinų pasiskirstymas tarp įvairių mokslų yra gerokai tolygesnis nei bendras. Jie sudaro absoliučią daugumą tokiose programose kaip fizika, bet nemažai gerus pažymius gaunančių vaikinų studijuoja teisę, ekonomiką, vadybą ir panašius mokslus. Tuo tarpu milžiniška gerus pažymius gavusių merginų dauguma siūbteli būtent į socialinius ir humanitarinius mokslus.2 psl. >>
KOMENTARAI (0)