, 'opacity': false, 'speedIn': , 'speedOut': , 'changeSpeed': , 'overlayShow': false, 'overlayOpacity': "", 'overlayColor': "", 'titleShow': false, 'titlePosition': '', 'enableEscapeButton': false, 'showCloseButton': false, 'showNavArrows': false, 'hideOnOverlayClick': false, 'hideOnContentClick': false, 'width': , 'height': , 'transitionIn': "", 'transitionOut': "", 'centerOnScroll': false }); })
Dienos skaičius
148
Tiek tūkstančių kompiuterių kasdien paveikia kompiuteriniai virusai.
Visi tekstai

Daiva Repečkaitė

Kaip rasti „tiksliukų“?

Daiva Repečkaitė | 2012-08-13

Diskusijos apie moksleivių nukreipimą į technologines ir inžinerines specialybes netyla jau keletą metų. Teigiama, kad šios specialybės gyvybiškai būtinos tam, kad Lietuva kažką gamintų, o ne vien perpardavinėtų. Technologinės žinios taip pat laikomos našesnėmis, be to, jas lengviau pritaikyti emigracijoje. Turbūt naujausias diskusinis straipsnis apie abiturientų srautų pakreipimą technologijų link pasirodė šių metų kovą. Tačiau ar tikrai Lietuvoje trūksta technologų, ir jei taip, kas trukdo stoti į paklausias specialybes?

Minėtame straipsnyje ir panašiuose į jį teigiama, kad Lietuvoje rengiama per daug socialinių mokslų specialistų, o inžinerinio ir technologinio mąstymo žmonių trūksta. 2010 m. net vyko politikų ir lobistų diskusija, kaip kreipti studentų srautus, kad po krizės Lietuvos pramonėje nepritrūktų specialistų su technologiniu išsilavinimu. Apie diskusiją rašė „Delfi“: „Susumavus rezultatus, į socialinius mokslus pernai priimta apie 11 tūkst., technologijos – 3,5 tūkst. studentų“ (nežinia, ar prie socialinių mokslų priskirti ir humanitariniai). Taip pat pabrėžta, kad technologinių mokslų studentų stojamieji balai žemesni.

Tačiau ES agentūros Eurostat duomenimis, Lietuva atrodo ne taip ir prastai. Pagal 20–29 m. jaunuolių su aukštuoju matematiniu, technologiniu ar gamtos mokslų išsilavinimu dalį mus lenkia tik Prancūzija, Rumunija ir Suomija. ES buvo išsikėlusi tikslą, kad „tiksliukų“ skaičius tarp 2000 ir 2010 m. turėtų padidėti 15 proc., o lyčių nelygybė šiose srityse – sumažėti. Lietuvoje šių krypčių absolventų skaičius per aštuonerius metus paaugo 36 proc., tik moterų, deja, mažėjo ir 2009 m. buvo apie 30 proc. Nuo ES vidurkio vis dar atsiliekame, bet ne taip drastiškai kaip Austrija ar Nyderlandai.

Vis dėlto tai menka paguoda, jei darbdaviai teigia, kad specialistų trūksta. Kokios priežastys galėtų padidinti tiksliųjų mokslų patrauklumą? Visų pirma, tikslieji mokslai paradoksaliai laikomi labiau prestižiniais skirstant finansavimą ir yra geriau atstovaujami mokslų savivaldos institucijose, jiems tenka didžioji dalis Lietuvos mokslinių pasiekimų. Tačiau pastarųjų metų aukštojo mokslo reforma kelia tiksliesiems mokslams didelę grėsmę:

  1. Dar padidėja mokyklinių egzaminų svarba stojant į universitetus. Teigiama, kad egzaminai atrenka gabiausius, bet jie anaiptol nėra universalus asmens gabumų matas. Tipiški „tiksliukai“ dažnai būna mažiau universalūs, todėl suminiai jų brandos egzaminų rezultatai dažnai nebūna tokie įspūdingi. Taigi nebūtinai mažiau gabūs ateina studijuoti tiksliuosius mokslus – tai egzaminavimo sistema klasifikuoja juos kaip mažiau gabius.
  2. Finansavimas krepšelio principu reiškia, kad specialybės, kurioms reikalinga brangi įranga, bus brangios ir nepaklausios tarp mokančių už mokslą, o mažas krepšelių skaičius dar labiau pakirs jų finansinę nepriklausomybę. Kita vertus, jei visuomenėje paplitęs įsivaizdavimas, kad „tiksliukai“, remiantis pažymiais, mažiau gabūs, paskatų kitiems, nevyriausybiniams veikėjams investuoti į jų mokslą lieka dar mažiau.
  3. Tiksliųjų mokslų stiprybė Lietuvoje – mokslinė veikla ir tyrimai, o socialinių – studijos. Studijos ir tyrimai yra tarsi du universiteto sparnai, kurie turi harmoningai veikti kartu, kad paukštis skristų. Akivaizdu, kad Lietuvos universitetai truputį kreivoja. Iš kur toks neatitikimas?
  4. Aukštojo mokslo rinką tyrinėjantis dr. Žilvinas Martinaitis (jo disertacija čia) ir kiti tyrėjai yra pastebėję, kad Baltijos šalyse darbo rinka gana nestabili. Pramonės gigantai vienas po kito žlugo (skirtingai nei, pvz., Čekijoje, Slovakijoje), ištisi miesteliai liko be darbo. Siauros, specifinės tiksliųjų mokslų kvalifikacijos tapo nuvertintos. Būdami bent kažkiek racionalūs veikėjai ir negalėdami numatyti ateities po baigimo, Baltijos šalių studentai renkasi pačias bendriausias, plačiausio taikymo specialybes. Darbuotojai Lietuvoje nesaugūs, menkai ginami profsąjungų, o, reikia pripažinti, socialinių mokslų specialybės lankstesnės, joms reikalingi įgūdžiai bendresni. Iš vidutiniško teisininko daug lengviau tapti vidutinišku viešųjų ryšių vadybininku (jei tokiam yra paklausa) nei iš itin gero atominės energetikos specialisto. Tai lemia ir menką profesinių mokyklų populiarumą: nors Lietuvos pramonei itin reikalingi profesiniai įgūdžiai, racionalūs studentai skaičiuoja, kiek skirtingų galimybių turės po baigimo, jei kartais nesuveiktų pačios trokštamiausios.

Bet norėčiau nuo savęs pridėti ir dar vieną, kitokį požiūrio kampą. Menką tiksliųjų mokslų populiarumą siečiau ir su lyčių nelygybe. Kiek galiu spręsti iš akies, vaikinų pasiskirstymas tarp įvairių mokslų yra gerokai tolygesnis nei bendras. Jie sudaro absoliučią daugumą tokiose programose kaip fizika, bet nemažai gerus pažymius gaunančių vaikinų studijuoja teisę, ekonomiką, vadybą ir panašius mokslus. Tuo tarpu milžiniška gerus pažymius gavusių merginų dauguma siūbteli būtent į socialinius ir humanitarinius mokslus.2 psl. >>

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/top.scbmedia.eu/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 215

KOMENTARAI (0)

Dienos grafikas

Komentarai

Pirmiausia, gerai pagalvokite: kodėl iš tiesų norite būti ne kuo kitu, o rašytoju? Kas per keistas kam ...
Rinkimuose nugalėjusios partijos, atrodo, turi svarbesnių rūpesčių nei kompetentingos Vyriausybės kad ...
Pastaraisiais metais aukštasis mokslas tapo vienu svarbiausių diskusijų objektų. Reikėtų džiaugtis, ...

Skaitytojų komentarai

  • 2013-02-07
    Atleiskit, bet ką autorius norėjo psaakyti šia karikatūra? Asmeniškai manau, jog tokios ir panašios karikatūros bei visas (ne)lygių teisių diskursas tik paaštrina visuomenės nusistatymą kad taip ir yra, vargšės tos moterys . O neturėtų būti IR tikrai ne visada yra. Neužskaitau.
    Sulanny
    Komentuojamas straipsnis
    Viešųjų įstaigų tikslas – tas pats, atlyginimai – visiškai skirtingi
  • 2013-02-06
    Įdomi nuomonė. Visad gaoljvau pamėginti dirbti mokykloje vien dėl to, jog pažiūrėčiau, ar tikrai ten taip daug blogiau nei bet kur kitur. O gi bet kur dirbant ir norint daug uždirbti, reikia dirbti. Ir migrena būna, ir stresas, ir akis skauda nuo darbo savaitgaliais, ir pan. Man keisčiausias argumentas ir yra tas, kad, suprask, kaip blogai, kad nugara ir pečiai pavargsta nuo darbo savaitgaliais. Tokie pasakymai įžeidžia mane asmeniškai, kaip dirbančią ne mokykloje, uždirbančią panašiai kaip vidutinis mokytojo atlyginimas, ir turinčią tokių pačių neva problemų ir darbo laiką. Dar priedo, dirbu kasdien nuo ryto visą darbo dieną ir iki vakaro, jei yra darbo, ir savaitgaliais, jeigu jo yra. Bet jeigu nemyli savo darbo (kad ir kaip naiviai tai skamba), jauti nuoskaudų dėl darbo savaitgaliais, migrenos ir t.t., tikrai nepadės 100 ar 300 lt padidėjęs atlyginimas. Po pusmečio reikės dar. Vadovaujantis mokytojų logika, turėčiau eiti streikuoti, kad darbdavys man padidintų atlyginimą, bet puikiai suprantu, kad realybė yra tokia, kokia yra. Eini derėtis, o jei jis negali daugiau pasiūlyti, o manai, kad esi vertas daugiau, susirandi vietą, kur ne vien pats save įvertinsi kaip aukso puodą, bet daugiau įvertins tas, kuris ir mokės. Ir tai bus ta kaina, kuri yra rinkos vertė, ar panašiai vadinama.O jeigu nesugebu susirasti, kas mokės daugiau, turbūt reikia susitaikyti su tuo, kad daugiau nesu vertas, ieškot papildomų būdų užsidirbti ir pan. Apie mokytojų užimtumą. Esu bendravus su kai kuriais mokytojais. Mane labiausiai šokiravo, kad jie visąlaik be galo užsiėmę, nori pinigų už darbą, bet jo padaryt nelabai turi kada, nes nesvietiškas užimtumas, nesiliaujančios problemos etc. Tačiau kai paklausi, kodėl negali susitikti darbiniu reikalu, už kurį gauna neblogą papildomą užmokestį, sako: šiandien negaliu, nes 4 valandą priėmimas pas Prezidentę (sakau, tai po jo ne, tada būsiu pavargus), šiandien negaliu, nes einu į spektaklį (labai pagirtina, bet kai man reikia padaryti darbą, viršininkui tikrai negaliu pasiteisinti, jog padarysiu rytoj, nes šiandien einu į spektaklį), padarysiu ne šiandien, nes dabar pas mane yra svečių ir mes geriam alų (o mirtinai darbą atlikti reikia iš vakaro, pats sėdi iki vidurnakčio ir darai dalykus už juos) ir t.t.Iš savo mokyklos atsimenu ir labai gerai atrodančių ir besijaučiančių mokytojų, iš kurių ir mokėmės svarbiausio džiaugtis savo gyvenimu, savo darbu, savimi pačiu. Lygiai taip pat ir ne mokykloje dirbant matau žmonių, kurie nelaimingi, visada surūgę, steigia profsąjungas ir piktinasi per mažu atlyginimu, per dideliu darbo krūviu, bet darbovietėj yra išdirbę beveik ilgiausiai iš visų. Tuomet kyla pamąstymas, kad nepasitenkinimas darbu, atlyginimu ir krūviu priklauso ne nuo darbovietės, o nuo pačio žmogaus. O Jūratę, kuri sako, kad išėjus iš mokyklos baigėsi migrena, suprantu. Tačiau ir man pakeitus darbą baigėsi stresas, bet iš to reiktų pasidaryti išvadas, jog tas darbas tiesiog ne tau.2000 Lt nėra daug. Bet tai yra realu. Tai vidutinis atlyginimas, vadinasi, taip gyvena dauguma piliečių. Iš mokytojų keliamo triukšmo atrodo, kad jie labiausiai nuskriausti ir gauna minimumą. Kalbėkim apie tai, kad vidutinis atlyginimas nėra orus. Bet jį dirbtinai pakėlus irgi niekas nepasikeis. Eikit pastudijuot ekonomikos pagrindų.
    Dhan
    Komentuojamas straipsnis
    Nestabilūs atlyginimai
  • 2013-02-06
    Kodėl prie kubiliaus per 2 metus iš darbo rikons dingo 250 tūkst. dirBančiųjų, o dabar atsistatė apie 40 tūkst (darbo ir soc. tyrimų institutas) Kodėl 2010 per krizę atsirado 273 nauji milijonieriai? Kodėl skirtumas tarp turtuolių ir vargšų didžiausias Europoje? Kodėl prie Kubiliaus per 3 metus valstybės skola išaugo nuo 17 milijardų iki 40 milijardų? Kodėl prie kubiliaus Rytų Lietuvoje nesilaikoma LietuvIŲ Kalbos, Švietimo, Darbo kodekso, kitų įstatymų? Kodėl nevykdomi teismų sprendimai? kodėl prie Kubiliaus MMA 800 litų, o įmonių pelnas 2010 m. 5, 3 milijardo (statistikos departamentas)? Jei MMAA būtų 1000, įmonių pelnas būtų 4.8 milijardo. kodėl prie Kubiliaus jau įsidarbinant reikia mokėti rusų kalbą (daugumoje darboviečių)? kodėl statybose pusvelčiui daugiausiai dirba atvežti baltarusiai, pakistaniečiai, siuvėjos iš Šri lankos ir kt. (Klaipėda, Vilnius, Mažeikiai ir kt.)? kodėl prie kubiliaus žalioji energetika apmokestinta kad neapsimokėtų ir tie pinigai (VIAPas)pervedami Gazpromo valdomai elektrinei Kaune?
    Erika
    Komentuojamas straipsnis
    FNTT skandalas ir diletantų choras
  • 2013-02-06
    Puikus straipsnis. Daugiau tokių. Rusija niedkaa negailėjo pinigų terotorijų pavergimui. Nesvarbu, kad savo piliečius badu marina, svarbu, kuo daugiau užgrobti žemių, dabar ir žmonių protų. Vėl juos paversti kolchozninkais-vergais. O per juos ir visą inteligentiją, verčiamą tapti kolchozininkais.Man buvo įdomu, kai pasirodė žinutė, kad per 4 metus Uspaskichas išleido 24 milijonus Lt. Galvojau Lietuvos žemes supirkinėja.Pasirodo ne. Žmonių protus. Todėl dabar ir gali žaisti, kaip katinas su kvailais peliukais. Jau nustojusiais mąstyti, praradusiais vertybes, pasiduodančiais į valstybės valdymo lygmenį iškelti sukčiavimą, melą, veidmainystę, valstybės šmeižtą ir galiausiai išdavystę. Lietuvi, ar tau negaila tavo istorijos, tavo garbės? Kodėl tokiu tapai su kisieliumi vietoje smegenų? Ar jau pasiilgai kolchozninko duonos? Aš ją prisimenu kaip baisiausią siaubą, marą, badą, lietuvių tautos masines žudynes. Negalvokite, kad išliksite, atsipirksite balsuodami . Putinas juokiasi į sugniaužtą špygą, beje, kuria lietuviu iš ekrano badė Ką darysi, kad kaip sakė Rūta, lietuviai avinai, nubalsavo už šašlykus Nemanau, kad ta šašlykų vakarienė su russkaja vodka patiekti lietuvių tautai užtruks. Pagarbiai mąstantiems Ona Voverienė, Vilnius, 2012. 12.03.
    Tarek
    Komentuojamas straipsnis
    D.Grybauskaitė palieka R.Palaitį poste, valdantiesiems siūlo aiškintis Seime
  • 2013-01-28
    Kokia šauni Moteris! Sėkmės jai!
    Ainis
    Komentuojamas straipsnis
    L. Ruokytė-Jonsson: bijau tik įklimpti į abejingumo liūną

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e