, 'opacity': false, 'speedIn': , 'speedOut': , 'changeSpeed': , 'overlayShow': false, 'overlayOpacity': "", 'overlayColor': "", 'titleShow': false, 'titlePosition': '', 'enableEscapeButton': false, 'showCloseButton': false, 'showNavArrows': false, 'hideOnOverlayClick': false, 'hideOnContentClick': false, 'width': , 'height': , 'transitionIn': "", 'transitionOut': "", 'centerOnScroll': false }); })
Straipsnis laikraštyje NY Times priminė praėjusiais metais užbaigtą darbą, kai su kolegomis iš Jungtinės Karalystės ir Vengrijos tyrėme paskolų sistemas Europoje ir atlikome matematinį modeliavimą Europos Komisijai, kaip veiktų visą ES apimanti paskolų sistema ne savo šalyje magistro laipsnio siekiantiems studentams. Rengiantis paskolų sistemos svarstymui Europos Parlamente, labai svarbu, kad visuomenėje nesklaidytų dalinės tiesos ar nuogirdos apie šią idėją, kuri Lietuvoje netgi nebuvo išsamiai aptarta.
Pradėkime nuo detalių. NY Times minimas mistiškasis Briuselis yra Europos Komisija (toliau Komisija) ir Europos Investicijų Bankas. Komisija būtų atsakinga už paskolų sistemos valdymą. Pagal paskutinį mano matytą pasiūlymą jai iš biudžeto planuojama skirti 880 mln. eurų per visą būsimą finansinę perspektyvą (2014-2020 m.), o 4,4 mlrd. eurų būtų pridėti iš bankų. Paskolų sistemą finansiškai remtų Europos Investicijų Bankas ir privatūs investuotojai, kuriems tai būtų patraukli investicija, nes paskolos būtų garantuotos Komisijos ir dėl to saugesnės nei įprastos paskolos studentams. Komisijai pateiktoje mūsų komandos tyrimo ataskaitoje įvardijome kelias priežastis, dėl kurios bankai vengia investuoti į studentus, kaip ir aprašyta NY Times straipsnyje. Skirtingai nei namo, įgytų žinių ir laipsnio negalima įkeisti ar parduoti. Jei absolventui nepavyksta įsidarbinti, bankas neturi, ko pareikalauti.
NY Times pasirinkimas pateikti pavyzdį apie nesusimokančius absolventus, studijavusius Jungtinėje Karalystėje (toliau JK), suprantamas, nes ten nori studijuoti dauguma europiečių, bet ne visai atspindi padėtį. Švedijoje ir Nyderlanduose veikia sėkmingesnės paskolų sistemos. Dar svarbiau yra tai, kad JK paskolų administratoriai pernelyg ir nesistengia “išsimušti” skolų iš į savo šalis grįžusių studentų, nes paskolų sistema sukurta britams, kurie moka mokesčius JK per šalies mokesčių sistemą. Užsieniečiams, nepagyvenusiems JK pakankamo laiko iki studijų, ši paskola neteikiama, taigi pradingę absolventai turėjo būti pakankamai ilgai JK gyvenę užsieniečiai. Paskolų išieškojimas iš pradingusių studentų gali kainuoti daugiau nei papildomos paskolos suteikimas, todėl pernelyg ir nesistengiama, remiamasi absolvento praneštais duomenimis. Vis tiek absoliuti dauguma tiek britų, tiek užsieniečių, dirba ir moka mokesčius JK.
Bet kuriuo atveju kiekviena paskolų sistema turi būti pasiruošusi, kad dalis absolventų pradings, neras darbo ar dėl kitų priežasčių neuždirbs pakankamai pajamų, kad galėtų pradėti mokėjimus (kad būtų socialiai teisinga, kiekviena viešojo sektoriaus paskolų sistema privalo saugoti tuos, kas uždirba per mažas pajamas, ir paprastai taip ir būna. JK paskolų sistemoje toks apsaugos mechanizmas irgi yra, o dalies į savo šalis sugrįžusių studentų pajamos visą gyvenimą bus mažesnės už JK nustatytą minimalų lygį). Finansiniai nuostoliai neišvengiami, bet kuo didesnė paskolų sistema, tuo mažesnę jos apyvartos dalį turėtų sudaryti galimi nuostoliai. Tikimasi, kad EK garantuojama paskolų sistema bus patraukli investicija, pavyzdžiui, pensijų fondams, ypač krizės sąlygomis, nes didelė apyvarta ir EK garantija užtikrins, kad investuoti pinigai nepradings, net jei jie ir neatneš didelių palūkanų.2 psl. >>
KOMENTARAI (0)